NEOmokykla
START doing it NOW!


Straipsniai/Publikacijos


Grįžti į peržiūrą

2020-03-02

NUOTOLINIS MOKYMAS – Patarimai švietimo įstaigų administracijai, vadovams, mokytojams

Mūsų klausia, mes atsakome

NUOTOLINIS MOKYMASPatarimai švietimo įstaigų administracijai, vadovams, mokytojams

Mes gavome daug laiškų, paklausimų ir prašymų padėti organizuoti nuotolinį mokymą ir teikti šias paslaugas.
Mūsų specialistai dirba šioje srityje pastaruosius 15 metų. Norime pasidalinti savo mintimis, pateikti patarimų ir rekomendacijų, kurios, tikimės, jums bus naudingos ateityje.

Nuotolinis mokymas – tai ne kažkas naujo. Daugelyje pasaulio šalių toks mokymo būdas jau seniai integruotas į nuolatinio mokymo procesą – tai viena iš mokymo formų.

Anksčiau Lietuvos Respublikos švietimo klausimus reglamentuojantys dokumentai nustatė tris mokymo formas: akivaizdinį, eksterną ir nuotolinį mokymą. Tačiau norėdama naudoti nuotolinį mokymą, mokymo įstaiga turėjo pasirūpinti materialine ir technine baze, parengti visas reikiamas medžiagas ir gauti leidimą (akreditaciją arba licenziją) tokios mokymo formos naudojimui. Teoriškai galima manyti, kad kiekviena mokykla arba (pro)gimnazija galėjo tokį mokymą organizuoti.

Šiuo metu tokį mokymo būdą naudoja tik kelios Lietuvos bendrojo mokymo įstaigos.
Kas gi trukdė mokykloms organizuoti nuotolinį mokymą?
Neturėta lėšų parengiamiesiems darbams ir tokio mokymo būdo organizavimui, be to, nebuvo tokio poreikio, nes mokyklas lankė beveik 99 proc. mokinių. Namuose mokėsi nedidelis procentas mokinių. Kartu niekas nematė tokio formos naudingumo. Nors šis poreikis jau seniai brendo.

Galima užduoti klausimą ir ŠMSM – turėjome ITC, ŠPC, UPC ir t.t., gavome ES struktūrinių fondų finansavimą projektams – tai kur rezultatas? Gal geriau buvo seniai, iš karto ir tiesiogiai skirti lėšas mokykloms nuotolinio mokymo organizavimui?

Nuotolinis mokymas buvo įmanomas ir būtinas lygiagrečiai su įprastu – dieniniu (akivaizdiniu). Tarkime, jeigu mokinys dėl ligos nelanko mokyklos, jis turėtų galimybę prisijungti prie mokyklos sistemos, skaityti medžiagą, dalyvauti virtualioje pamokoje, atlikti užduotis ir testus.

Tačiau iškart kyla klausimas – ar sugebės mokinys visa atlikti savarankiškai, be mokytojo ar tėvų pagalbos, jeigu jis nebus atitinkamai paruoštas? Todėl nuotolinio mokymo metodas turėtų būti integruotas į bendrąjį ugdymo procesą ir naudojamas nuolat, lygiagrečiai su įprasta mokymo forma. Tai padės padidinti mokinių pažangumą ir jų motyvaciją mokytis. Silpni mokiniai galės pakartoti mokymo medžiagą, o stiprūs mokiniai gali įgyti papildomų žinių. Ne rečiau negu 2-3–4 kartus per mėnesį mokiniai turėtų gauti užduotis ir jas atlikti nuotoliniu būdu, o mokytojai turėtų organizuoti internetines (on-line) konsultacijas ir vaizdo konferencijas. Naudotis tokia sistema mokiniai turėtų būti išmokyti mokykloje. Tai bendras administracijos, mokytojų ir mokinių darbas. Jeigu turite nuotolinę platformą, galite rengti klasės konkursus, olimpiadas grupėms ar visiems švietimo įstaigos mokiniams.

Šios mokymo formos techninio aprūpinimo klausimas gana lengvai sprendžiamas, nes jau esama parengtų platformų, ir už nedidelį mokestį galite išsinuomoti virtualų serverį iš tokias paslaugas teikiančių įmonių.

Nuostabą kelia švietimo vadovų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų, direktorių ir vadinamųjų „konsultantų“ pasisakymai, kai jie diskutuoja, kuri platforma yra geresnė ar blogesnė, kam ji patinka, o kas jos nemėgsta. Visiems jiems norisi užduoti klausimą – ar jie patys naudojosi šiomis platformomis bent 3 mėnesius iš eilės kaip mokytojai ir kaip mokiniai? Kodėl jie, turėdami tik paviršutiniškų žinių, išreiškia savo subjektyvią nuomonę? Kai kurie jų dar 1995–2005 metais teigė, kad nuotolinis mokymas Lietuvoje nebus plėtojamas, nes tai tebus „telefoninis išsilavinimas, ir telefoninių diplomų bei atestatų niekas nedalins“. Matyt, sąvoka „nuotolinis“ jiems asocijavosi tik su telefonu. Dabar gi jie, veikdami kaip „ekspertai“, per televiziją ir žiniasklaidą drąsiai kalba apie nuotolinio mokymo formas bei metodus.

Įsivaizduokite situaciją, kad visose mokyklose būtų įvestas kažkoks standartas, pavyzdžiui, kad ir ta pati „Moodle“ arba kt. nuotolinio mokymo platforma, kuri, kaip visi sako, yra pasenusi ir pan. Bet jei ji būtų įdiegta visose mokyklose prieš kelerius metus, mokytojai ir mokiniai dabar turėtų įgūdžių, kaip ja naudotis, – argi dabar kiltų tokių problemų?

Šiuo metu tik kelios mokyklos sugebėjo įdiegti tam tikrą nuotolinio mokymo platformą ir ja naudotis.
Tad ką daryti šioje situacijoje?
Daugiau nebepanikuokite. Švietimo įstaigų administracija jau rado tam tikrą sprendimą. Ministerija ir Nacionalinė švietimo agentūra teikia patarimų, nuorodų į jau turimus išteklius – kaip sakoma, „iš bado šuva ir varškę ėda“.

Mes taip pat pateiksime kelias rekomendacijas.
Mūsų supratimu, nuotolinį mokymą galima suskirstyti į tris pagrindinius modulius:
• tiesioginę komunikaciją (vaizdo konferencijas),
• mokomosios medžiagos (vadovėliai) bloką ir
• mokinių žinių tikrinimo bei stebėjimo modulį (testavimas).

Vaizdo konferencijoms mokytojai gali naudoti (ir jau naudoja): „Skype“, ZOOM, „WEDex“, „Adobe Connect“, „GoToMeeting“ ir kt.
Beveik visos šios sistemos turi nemokamų versijų, kurios riboja laiką ar dalyvių skaičių. Bet su jomis galima ir reikia dirbti.
Reguliariai vesti pamokas per tokias sistemas yra utopija. Mokytojams tenka per didelė našta – moralinė, psichologinė ir laiko trukmės. Šios platformos gali padėti rengti trmpas konsultacijas mažoms mokinių grupėms.
Norintiems išaiškinti medžiagą rekomenduojame prijungti interaktyvias (interneto) lentas: www.idroo.com , www.miro.com , www.webwhiteboard.com , www.scratchwork.io , www.awwapp.com .

Kalbant apie mokomosios medžiagos pateikimo bloką, manome, kad naudojant šiuolaikiniame pasaulyje sukurtas interaktyvias technologijas, galima išsiversti ir be vadovėlių. Atsakymą į bet kurį klausimą ar temą galima rasti internete – tekstinėje informacijoje, garso ar vaizdo įrašuose, vadovėliuose, enciklopedijose ir kt. Mokiniai turi savo popierinius vadovėlius, kuriuose išdėstyta medžiaga. Taigi, jeigu mokykloje nėra nuotolinio mokymo platformos, užduotis mokiniams (temas, klausimus ir kt.) galima nusiųsti elektroniniu paštu, o mokiniai šią medžiagą ras savo vadovėliuose ir interneto šaltiniuose. Vietose jau pradedama leisti skaitmeninius vadovėlius ir knygas: www.evadoveliai.lt

Sunkiau patikrinti žinias. Tam yra įvairių mokamų ir nemokamų platformų, kuriomis naudodamiesi galite kurti savo testus ir pateikti mokiniams juos atlikti.

Esama tarptautinių testavimo platformų, bet yra ir vietinių, sukurtų Lietuvoje. Susipažinkite, pabandykite su jomis dirbti (šiuo metu siūlomas nemokamas bandomasis laikotarpis) ir pasirinkite Jums tinkamiausią: www.eTest.lt , www.egzaminatorius.lt , www.socrative.com , www.classmarker.com , www.easytestmaker.com , www.zaptest.com ir kt.

Norime patarti švietimo įstaigų administracijai, ką ši artimiausiu metu turėtų daryti.
Ažiotažas praeis, padėtis stabilizuosis, tačiau problema išliks. Jums iškils apgalvoto nuotolinio mokymo organizavimo ir jo integracijos į bendrą ugdymo procesą klausimas. Bus daug įvairių pasiūlymų organizuoti nuotolinį mokymą. Įvertinkite juos pagal šiuos parametrus: ilgalaikiškumas ir autonomiškumas (sistema turėtų veikti ilgą laiką, o geriausia, jei ji bus skirta tik Jūsų mokymo įstaigai); pasiekiamumas mokytojams, mokiniams ir administracijai ir paprastumas naudotis; kaina.

Nuotolinio mokymo sistemoje turėtų būti min. trys pagrindiniai blokai:
virtualus vadovėlis (su galimybe jame talpinti ir tekstinę, ir garso bei vaizdo medžiagą),
testavimo blokas (leidžiantis organizuoti įvairius testavimus, tokius, kaip savęs patikrinimas ir egzaminavimas) ir
administravimo blokas su duomenų baze (jis turi būti paprastas ir suprantamas kiekvienam mokytojui, nebūtinai turinčiam išsilavinimą informacinių technologijų srityje).

Žinoma, mokytojams turėtų būti rengiami mokymai (praktinis seminaras), kaip naudotis tokia nuotolinio mokymo sistema, kartu mokymus būtina rengti ir koordinatoriui bei IT specialistui.
Prasidėjus karantinui, esamos ir kitos elektroninių žurnalų platformos negalėjo atlaikyti apkrovos, situacija parodė, kad kiekviena mokykla turi sukurti savo autonominę sistemą. Jeigu mokykla turi atskirą serverį (jis gali būti virtualus), tada jis niekada nebus perkrautas ir nestrigs net jei visi mokymo įstaigos mokiniai bus prisijungę tuo pačiu metu.

Tikimės, kad artimiausiu metu bus galutinai išspręstas mokytojų ir mokinių aprūpinimo kompiuteriais ir interneto ryšiu klausimas. Tačiau klausimas dėl platformos ir nuotolinio mokymo formos išliks. Nes mokiniams, turintiems kompiuterius ir internetą, juk reikės kažkur prisijungti ir atlikti tam tikras užduotis.

Vienos bendros virtualios mokyklos (bazės) sukūrimas visiems Lietuvos vaikams, apie kurios sukūrimą kalba kai kurie ekspertai, svajojantys gauti finansavimą ir šias lėšas panaudoti, – yra nereali užduotis. Žinoma reali pinigų panaudojimui ir gana paprastai išsprendžiama techniškai. Tačiau ne mažiau svarbu apsvarstyti – ar tai tikslinga?

Negali būti vienos universalios sistemos, nes kiekviena mokymo įstaiga turi savo specifiką, savo mokymo programas ir vadovėlius, o kiekvienas mokytojas pamoką veda naudodamas savus metodus. Esame unikalūs, ir nėra prasmės kurti vieną standartizuotą bazę.

Geriau, kai mokykla turi savo nuotolinio mokymo platformą, ir kiekvienas mokytojas palaipsniui, per kelis mėnesius ar mokslo metus, ten kelia savo pamokų medžiagą. Į šį procesą galima įtraukti mokinius, kolegas mokytojus. Kiekvienas mokytojas galės sudaryti testus savo mokiniams kiekviena tema. Ir tada po kurio laiko bendromis administracijos, mokytojų ir net tėvų pastangomis kiekviena mokykla galės sukurti savo vadovėlių ir testų banką, integruoti nuotolinį mokymą į bendrąjį ugdymo procesą. Tada niekas nebijos jokio viruso. Visi ramiai galėsime dirbti, mokyti ir mokytis, įgyti žinių ir mėgautis bendroms pastangomis pasiektu rezultatu.

Vienas edukologas per savo seminarą pasakė: „Švietimo sistemoje nereikia išradinėti savo dviratį – jis jau senai išrastas ir pagamintas. Imkit ir važiuokit su malonumu! (S. M. Show)

Bet jau tai, kas yra ir veikia, galima integruoti į švietimo įstaigų darbą. Tai gi, ką mes dabar turime - paimsime ir galvosime ramiai apie ateitį.

Jeigu Jums reikia pagalbos ar konsultacijų, susisiekite su mumis. Mes džiaugsimės, jeigu mūsų žinios, įgūdžiai, gebėjimai, pasiūlymai ir patarimai bus Jums naudingi.

Sėkmės, ir būkime visi sveiki!

 Patarimai-NUOTOLINIO-MOKYMO-ORGNIZAVIMAS.pdf


Grįžti į peržiūrą